- kėslas
- kė́slas sm. (1) J, K.Būg, Ms, Slnt, kė̃slas (4) noras, ketinimas, sumanymas, planas (ppr. piktas, nedoras): Taikingosios pasaulio tautos aktyviai stoja prieš karo kurstytojų kėslus sp. Antanas suprato jo kėslus A.Vien. Slaptieji jo kėslai buvo įspėti rš. Išsyk mačiau, kad jo galvoj sukasi kė̃slas Slv. Neatsimenu, koks kėslas staiga gimė mano galvoje rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.